Išdegė pūgos kariasi žodžiai Lyja pavasario lietūs nuobodžiai Ir keliasi dangūs aukštais ir aušta Ir ašaros tavo krenta su paukščiais Ir mylisi pievos ir gęsta žibintai Beprotiškai baikščiai tu juos užgesintai Supynėse supasi nesisupa niekas Ta meilė mieloji nelyginant sliekas Ir kartojam save ir mokomės mokytis To ką jau turim ir tai dėl ko tylim Taip tyliai ir švelniai leidžiasi zylė Ant tavo blakstienų žiemoja nebyliai Ji kaip ir mes -- visai užsimiršo Vėlavo ir niršo už tokį likimą Už šventą ir saldžią mirtį kaip dieną Kurią ji surado ant tavo blakstienų Mes lyg šunys senukai už pieninės vartų Trokštam troškimo pabėgti tiek kartų Kartu ir po vieną lyg snaigės laimingai Grįžtam atgal ir tik žvilgsniu ilgesingai Stebim save ir ilgimės godžiai Kai lyja pavasario lietūs nuobodžiai Ir šimtmečio šviesos dar kvepia ugnim Ir šimtmečio šviesos dar kvepia ugnim Dabar aš tenoriu pasilikt su tavim

Lenkijos Respublikos Prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) sveikinimo kalba, pasakyta Seimo iškilmingame minėjime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga. „Gerbiamieji Iš tikrųjų prieš 20 metų įvyko kažkas, kas netgi mus Lenkijoje nustebino. Mes žinojome daug apie Sąjūdžio veiklą, žinojome, kad Lietuvos tauta susiorganizavo pati taip, kaip prieš kelis metus, 19801981 m., Lenkijos tauta. Žinojome taip pat, kad jūs veikiate daug keblesnėj padėty, kad jus Sovietų imperija įjungė į Sovietų Sąjungą. Mes formaliai šito išvengėm. Ir todėl šitas aktas, Kovo 11-osios Aktas 1990 metų, buvo Lenkijoje traktuojamas kaip ypatingos drąsos aktas. Ir norėčiau dėl to jus šiandien, gerbiamieji Lietuvos bičiuliai, ypatingai ir širdingai pasveikinti, nežiūrint to, kad tai buvo drąsos aktas, kad tai buvo pergalės aktas. Jūs išlošėt šitą karą, nors buvo aukų. Aš puikiai atsimenu sausio 13 d. 1991 metų, Televizijos bokštą, dramatiškus pokalbius, tuometinio Lenkijos Respublikos Prezidento kanceliarijos viršininko pokalbį su ponu Pirmininku V. Landsbergiu. Tai buvo premjeras, mano brolis Jaroslav Kačinski. Atsimenu, kaip jis kalbėjo taip pat su Prezidentu Valensa (...). Iš tikrųjų pasibaigė. Lietuva tapo pilnai nepriklausoma valstybe. Tapo ne tiktai pilnai nepriklausoma valstybe, bet visiškai išstojo, išėjo su visomis kitomis Baltijos šalimis su Latvija ir Estija, ir su šituo norėčiau pasveikinti, iš tų įtakų sferos, kurioje buvo nuo aneksijos 1940 metais. Labai greitai ir Lietuva ...

atostogos.pinigukarta.lt - įdomiausios Lietuvos lankytinos vietos ir pramogos ------------- Varėnos rajone esantis 48 sodybų Zervynų kaimas - daugiausiai dėmesio sulaukiantis Lietuvos kaimas, paskelbtas architektūros paminklu. Reformų menkai tepaliestas Zervynų kaimo planas yra vertingiausia šio architektūros paminklo dalis. Abipus Ūlos upės išsidėsčiusios sodybos -- medinės, sienos iš gulsčių rąstų, kurie yra kirsti tik kirviu, ūkinių pastatų pamatai sukalti iš medinių trinkų. Atvykus į šį kaimą atrodo, kad laikas jame sustojo prieš gerą šimtmetį.

Rusijos įmonė „Aleksejevskoje-Service per aukcioną, surengtą Rygoje, už 1,5 mln. latų (3 mln. JAV dolerių) įsigijo buvusią karinę bazę Skrunda-1, praneša BBC. Pradinė kadaise buvusio slapto sovietų kariuomenės objekto kaina siekė 150 tūkst. latų. Sandorį patvirtino Latvijos valstybinė privatizacijos agentūros atstovė Anetė Frydenšteina-Brydinia. Rusijos įmonei atiteko 45 hektarai žemės, 10 daugiabučių namų, du naktiniai klubai, prekybos centras, vaikų darželis, keletas kareivinių ir pirčių kompleksas. Buvęs karinis miestelis Skrunda-1 įsikūręs už 150 km į vakarus nuo Rygos. Jo gyventojai aptarnavo sovietų radiolokacinę stotį, pastatytą Skrundos miesto pakraštyje dar praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje. Iki 1998 m. čia gyveno karininkai ir jų šeimos nariai. Tačiau vėliau miestelis ištuštėjo. Paskutinis rusų kariškis iš Skrundos-1 išvyko 1999 metais. Skrunda-1 buvo viena iš daugelio slaptų karinių bazių, išbarstytų po visą Sovietų Sąjungą, aprūpintų karine ir mokslo technika.

Eglė Mickevičienė dainuoja su Igoriu Kofu dainą Arbata (žvaigždžių duetai 2) Ar tu atsimeni laikus visas beprotiškas naktis mūsų negimusius vaikus aš vis dar matau jų akis tai buvo keisti keisti laikai kai mes vis dar žudėme save ir mūsų begęstantys veidai atsispindėdavo lange dabar ant stalo prieš mane tiktai atšalus arbata o rankos tyliai uždengia akis aš noriu būt kažkur toli nes jeigu liksiu praeity galiu ir vėl pradėt kartot klaidas ilga kaip šimtmečiai diena ilgai bus chaoso pilna vienatvë tūno visuomet kažkur arti prie kūno bet nebūna amþinas ruduo ir aš tikiu kažkiek dar tuo silpna pulsuojanti šviesa tamsaus koridoriaus gale

Česlovo Milošo amžius -- lietuvių kilmės lenkų poeto šimtmečiui atminti kuriamas dviejų dalių dokumentinis filmas. Oficialus filmo Facebook puslapis - www.facebook.com/ceslovasmilosas Plačiau apie filmą - www.ketvirtaversija.lt/

1812--2012-ieji: DVIEJŲ ŠIMTMEČIŲ MUZIEJŲ KELIAS. Nuo Dionizo Poškos Baublių iki šiuolaikiško Lietuvos jūrų muziejaus. 2012 m. gegužės 12--rugsėjo 15 d. „Lietuvos muziejų kelias" -- Muziejų metų programos kultūrinio turizmo muziejinių renginių ciklas, rengiamas visuose Lietuvos regionuose: Žemaitijoje (gegužės 12 -- birželio 14 d.), Aukštaitijoje (birželio 15 -- liepos 31 d.), Dzūkijoje (rugpjūčio 1 -- rugpjūčio 16 d.), Sūduvoje (rugpjūčio 17 -- rugsėjo 2 d.) ir Mažojoje Lietuvoje (rugsėjo 3 -- rugsėjo 15 d.). Tai -- dviejų šimtmečių mūsų muziejų kelias: nuo Dionizo Poškos Baublių iki šiuolaikiško Lietuvos jūrų muziejaus. Gražiausiu Muziejų metų laiku, nuo gegužės 12 d. iki rugsėjo 15 d. -- 87 muziejai kviečia Lietuvos visuomenę, kuriai jie pristatys 147 išskirtinius renginius. 83 dienas lankytojus džiugins kultūriniai festivaliai, susitikimai su menininkais, keliautojais, unikalių projektų autoriais, edukaciniai projektai, svetingieji savaitgaliai muziejų ekspozicijose, parodose, istorinėse erdvėse ir kt. kultūrinės akcijos. Daugiau informacijos Lietuvos muziejų portale www.muziejai.lt

Aleksandras Vasiljevas -- plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, teatro dailininkas, kolekcininkas, dvidešimt septynių knygų, parodų, kelių dokumentinių filmų apie mados kryptis ir pokyčius autorius, lektorius, rengiantis seminarus ir skaitantis paskaitas daugelyje pasaulio aukštųjų mokyklų. Jis gimė 1958 m. Maskvoje. Būdamas dvidešimt ketverių, emigravo į Paryžių. Parodoje pristatomi itin reti 1820--1940 m. moterų kostiumai ir daugybė moterims bei vyrams skirtų aksesuarų -- vėduoklių, skėčių, skrybėlių, papuošalų, rankinių, liemenių, korsetų, lornetų ir dar daug kitų, dabar jau užmirštų, drabužių priedų. „Lankytojai parodoje galės apžiūrėti itin retus senovinius aksesuarus -- keliaraiščius, šukas, pinigines, vakarinius rankinukus ir rankines, taip pat garsių mados namų, tokių kaip Paryžiuje 1857 m. įkurtų Woth, Doucet ir Paquin, aukštosios mados (Haute Couture) pavyzdžius," -- pasakoja Aleksandras Vasiljevas. Lankytojus ypač turėtų sudominti XIX a. II pusės vakarinės suknelės, krinolinai iš taftos ir pasivaikščiojimams skirtos suknelės su turniūrais.

Mūsų mamos Per šimtmečių sandūras, Per didžiausią gyvenimo slenkstį Savo įsčiose mus išnešioję Mums atstoja Švenčiausiąjį ramstį. Jos kaip saulės mažutė salelė, Kaip Šventasis tikėjimo raštas, Ir Šviesa, ir gyvybės ugnelė, Ir brangiausias pasaulyje kraštas. Tik jose mes save ir atrandame Vis iš naujo kartodami pamokas. Ir žodžius teisingiausiai suprantame Tik tuomet, kai į motinas remiamės. Mūsų mamos nesensta, jos žydi Gėlėmis iš vaikystės darželio. Mūsų mamos... Jų Pasakas lydi Aitvarai į palaimintą kelią. Su Jumis, mūsų mielos kerėtojos, Ir džiaugsmai, ir gyvenimo dramos. Jūs gyvenimo tylios stebėtojos Ir kovotojos mūsų neramios. Su Jumis širdimi ir tikėjimu Iš kasdienių darbų panoramos Mes netolstam, bet nuolat artėjame Prie pradžios, Kur mus atvedė mamos. Mūsų mamos...